Istorija

Muzikinį kelią pradėjau dar ankstyvoje vaikystėje – pamenu, kaip persirengęs mamos rūbais ir paėmęs televizoriaus pultelį vietoje mikrofono rengdavau visai šeimai spalvingus ir garsius pasirodymus. Būdamas aštuonerių pradėjau lankyti berniukų chorą „Ąžuoliukas“, kur mokiausi dainuoti, groti pianinu ir fleita. Ją baigęs, toliau žinias gilinau Balio Dvariono muzikos mokykloje. Buvo tik laiko klausimas, kada pasiryšiu žengti į didžiąją sceną, nes apie tai svajojau nuo pat mažų dienų.

Kelionė prasidėjo 2011 m. projekte „Chorų karai“. Niekam nesakęs nuėjau į atranką, kur mane pakvietė atstovauti Vilniaus tarptautiniam chorui. Taigi grįžęs namo penkiolikametis pareiškė, kad nuo šiol kiekvieną savaitgalį mane matysite per televizorių dainuojantį kartu su Stano vedamu choru. Po šios įdomios ir sėkmingos patirties (projekte su choru užėmėme trečiąją vietą), tų pačių metų pabaigoje nusprendžiau išbandyti jėgas ir kaip solo atlikėjas projekte „Lietuvos balsas“. Tai buvo pirmasis projekto sezonas, tad nežinojau, ko laukti, tačiau buvau pakviestas į atrankas ir aklosiose perklausose pavyko atsukti dviejų mokytojų, Merūno ir Egidijaus Sipavičiaus, kėdes. Bruno Marso „I’m Yours“ pasirodė teisingas pasirinkimas, o savo mokytoju nusprendžiau pasirinkti Merūną. Projekte pavyko nukeliauti iki pat finalo, sulaukiau tikrai daug dėmesio ir kvietimo vystyti savo solinę karjerą – „Lietuvos balsas“ ir buvo didysis postūmis tam, kuo esu dabar.

2012 m. pabaigoje išleidau savo pirmąją solinę dainą „Paaukoti tau“, su kuria išbandžiau jėgas ir nacionalinėje „Eurovizijos“ dainų konkurso atrankoje. Nors su šiuo kūriniu į konkurso finalą patekti nepavyko, ten atsidūrėme kartu su Ieva Zasimauskaite su mūsų bendra daina „I fall in love“ ir užėmėme penktąją vietą. Vėliau išleidau dar kelis singlus „Negaliu atsilaikyt“, „You Are Beautiful“ ir „Per pusę“, o tada nusprendžiau palikti Lietuvą ir 2014 m. išvykau studijuoti muzikos kompozicijos į Londoną.

Tačiau svetur užtrukau tik nepilnus metus. Supratau, kad mano širdis liko Lietuvoje, tad nusprendžiau grįžti. Tiesa, nors ir trumpas, bet periodas Londone man atvėrė akis ir tarsi davė pradžią naujam etapui – ne tik atlikėjo, bet ir dainų autoriaus bei kompozitoriaus. Taigi grįžęs pradėjau dainas kurti sau pats. Taip 2016 m. gimė kūrinys „Jausmo namų“, įprasminantis namų ilgesį, kurį įrašėme ir išleidome kartu su atlikėja Ginte Sičiūnaite. O 2017 m. pradžioje laukė sugrįžimas į „Eurovizijos“ atranką, kur dalyvavau jau su autorine daina „Feel Myself Free“ ir finale užėmiau penktąją vietą. Po konkurso sulaukiau be galo daug gražių žodžių, palaikymo ir paskatinimo kurti toliau, tad muzikos kompozicija tapo neatsiejama mano gyvenimo dalis, tuo labiau, kad būtent šią specialybę toliau studijavau Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.

2018 m. į „Eurovizijos“ dainų konkurso atranką grįžau su tamsesnio skambesio pop kūriniu „The Distant“. Nors į finalą šįkart patekti nepavyko, šie metai buvo pažymėti kol kas didžiausia mano sėkme muzikiniame fronte – kartu su Kotryna Juodzevičiūte įrašyta daina „Dalis manęs“ tapo pirmąja, pesiekusia milijoną peržiūrų „YouTube“ platformoje, singlas ne vieną mėnesį sukosi visų didžiausių šalies radijo stočių eteryje ir pretendavo ne į vieno topo aukštumas. Paskatintas šio kūrinio sėkmės, 2019 m. nusprendžiau išleisti savo pirmąjį albumą „Vėjai ir vanduo“, kurio pristatymo koncertinį turą surengėme visoje Lietuvoje – nuo Vilniaus iki Mažeikių, nuo Utenos iki Marijampolės, kuriame apsilankė ir kartu šoko bei dainavo tūkstančiai žmonių.

2020 m. pabaigoje išleidau ir antrąjį savo autorinį albumą „25“ (šįkart mini – 5 dainų). Tiek „Vėjai ir vanduo“, tiek „25“ pasižymi elektroniniu pop skambesiu, kuriame ryški 9-ojo dešimtmečio dvasia. Melodinga kūryba ir jausmingas balso tembras, supinti su talentingų norvegų prodiuserių Bjørno Holmeslando ir Snorre Bergerudo elektroninės muzikos prieskoniais, leido suformuoti savitą ir unikalų populiariosios muzikos stilių Lietuvoje. Tokios dainos kaip „Tave čia randu“, „Išskleisk rankas“ ar „Kažkada mane nuves“ tapo žinomos visoje Lietuvoje ir net už jos ribų.

Nors koronaviruso pandemija šiek tiek pristabdė planus, 2021 m. vasara žymėjo kol kas didžiausius mano solo pasirodymus – koncertai Jūros šventėje, Karklės festivalyje ar Vilniaus „Vasaros terasoje“ sutraukė tiek bendraminčių, apie kiek prieš kelerius metus net nebūčiau pagalvojęs. Taip pat šie metai davė pradžią mano muzikinio skambesio atsinaujinimui – singlai „Jūra“ ir „Vieni du“, sukurti su žinomais prodiuseriais Kasparu Mėginiu ir Edgaru Žaltausku, buvo gerokai artimesni šokių muzikai nei taip mano pamėgtoms baladėms. „Vieni du“ sėkmė (greičiausiai mano karjeroje pasiektas milijonas peržiūrų „YouTube“) paskatino plėtoti šią muzikinę mintį ir toliau, tad 2022 m. planuoju išleisti naują savo pilnos apimties albumą, kuris, tikiuosi, pakvies visus šokti ir švęsti gyvenimą.